Vargonai

Mūrinės senosios Kidulių bažnyčios dalies chore, kaip liudija 1763— 1804 m. dokumentai, stovėjo penkių balsų pozityvas. Kaimelio bažnyčios archyve esančio 1804 m. inventoriaus prieraše nurodyta, kad nauji 6 balsų vargonai įgyti 1805 m., t. y. tuomet už juos sumokėta. Šie vargonai buvo perkelti j 1839 m. pastatytą dabartinę bažnyčią. 1842-1845 m. dokumentuose teigiama, kad jiems reikia remonto. 1910 m. instrumentas pavadintas senu ir blogu, bet duomenų apie jo remontą nerasta. Kaimelio bažnyčios vargonai stovi chore, virš priebažnyčio. Jie nedideli, vieno manualo, be pedalų, šešių balsų. Vargonai 1804 m. sukurti žymaus XVIII a. pab. – XIX a. pr. Rygos vargonų meistro Teodoro Tidcmano (Theodor Tiedemann; apie 1743-1806). Tai patvirtina autentiškas įrašas netaisyklinga vokiečių kalba vargonų oro skirstymo dėžės viduje. Kaip ir daugelio XIX a. pradžios Užnemunės krašto bažnyčiose vargonus stačiusių meistrų, taip ir šio meistro kilmė siejasi su Rytprūsiais: T. Tidemanas buvo kilęs iš Tilžės (dab. Sovietskas). Sis nagingas vargondirbys greta bažnytinių instrumentų sukūrė nedidelių saloninių vargonų miestiečių namams bei mokykloms. Pagal savo dydį Kaimelio bažnyčios instrumentas taip pat ne išimtis. Tik vos didesnis kaip dviejų metrų vargonų prospektas artimesnis saloninių vargonų tipui. Nors instrumentas nedidelis, tačiau šešių balsų vamzdyno garsai gerai užpildo bažnyčios erdvę.

Greta šių balsų vargonuose dar buvo žvaigždinių varpelių įrenginys, iš kurio liko tik žvaigždė prospekto centre. Sudėtinga mechaninė instrumento traktūra sumaniai suprojektuota. Oro skirstymo dėžės su sklendėmis ir koja dumiamos dumplės puikiai amatininkų sumeistrautos. Toks kombinuotas lygiagrečių dumplių ir pleištinio oro semtuvo dūmimo mechanizmas XIX a. pradžios vargonuose buvo naujovė, kuri vėliau išpopuliarėjo nedideliuose kameriniuose instrumentuose. Išskirtinio dėmesio vertas tiek metalinis, tiek medinis vamzdynas, suformuotas aštrios barokinės dispozicijos principu. Itin reto aukščio registras neturi analogų nei Lietuvos, nei gretimų šalių vargonuose. Šis registras, dar vadinamas Jttla, tūla, Jullii, Julia, Jolla, J ola, Julia, dažniausiai būna 8 arba 4 pėdų, kartais – 2 pėdų aukščio ir dažniausiai naudotas Rytprūsių ir Lietuvos vargondirbių. Kaimelio vargonų dispozicija (remiantis vamzdyno tyrimais ir autentiškais įrašais ant vamzdžių): Manualas (C- c”‘): Principal 4′ / Quinta 3”/ Bordun 8’/ [Flaut] Minor 4′ / Octav 2′ / Jolla 1′ / Cymbelslern. Vargonų prospekto struktūra barokinė, tačiau medžio drožinių panaudota nedaug, o viršuje esančios vazelės klasicistinės. Vientarpsnė prospekto kompozicija – aukščiausias gaubtas centrinis bokštas, du dvibriauniai šoniniai bokšteliai ir du dvitarpsniai tarpiniai laukeliai -būdinga Hamburgo vargondirbystės mokyklai. Tokia pat architektūrine kompozicija Lietuvoje pasižymi tik nežinomo meistro padarytas Pašušvio vargonų prospektas. Kaimelio vargonų griežykla įmontuota priešingoje prospekto pusėje (nugaroje). Prie jos sėdint altorius galima matyti tik pro gaidų pulte ir prospekto priekyje išpjautas kelias angas. Dabartinė vargonų prospekto būklė neatspindi tikrosios šių vargonų vertės, nes po storu aliejinių dažų sluoksniu slepiasi polichromija, auksavimas ir galbūt net tapyti ornamentai. Šis unikalus kūrinys yra vienintelis dokumentais įrodytas ir išlikęs beveik autentiškas meistro T. Tidemano instrumentas Lietuvoje.

Kaimelio bažnyčios vargonai šiandien ya vieni seniausių ir vertingiausių istorinių instrumentų ne tik Šakių rajone, bet ir Vilkaviškio vyskupijoje bei Marijampolės apskrityje. Vargonus 1804 m. sukūrė tuomet Šiauliuose gyvenęs meistras Teodoras Tydemanas (Theodor Tiedemann).
Šie unikalūs vėlyvojo baroko-rokoko stiliaus kameriniai vargonai yra svarbi Lietuvos vargonų meno istorijos dalis. Nors dabartinė instrumento būklė yra bloga, tačiau beveik autentiškas išlikęs kūrinys kvalifikuotų restauratorių gali būti prikeltas naujam gyvenimui ir tapti svarbiu ne tik Šakių rajono, bet ir visos apskrities kultūros paveldo taukos dalimi.
Unikalų rokokinį Kaimelio bažnyčios vargonų prospektą (fasadą) dengia storas naujų dažų sluoksnis, po kuriuo slepiasi autentiškos polichorimijos spalvinė gama.
Instrumentas turi vieną manualinę klaviatūrą, 6 registrus ir žvaigdinių varpelių įrenginį (išliko tik žvaigždė, varpeliai – dingę). Kaimelio vargonai – reto salonino-kamerinio tipo instrumentas, kurių Lietuvoje išliko vos keletas.
Gerai ir kokybiškai sumeistrautas Kaimelio instrumentas byloja apie profesionalų vargonų meistrą Teodorą Tydemaną. Vargonų viduje išliko autentiškos lygiagretinės dumplės su pleištiniu oro semtuvu, minamu viena kojine pamina. Visa instrumento mechaninė traktūra, sklendinė oro skirstymo dėžė, vamzdynas taip pat išliko autentiški. Neautentiški yra plastikiniai manualinės klaviatūros klavišų antdėklai, origibale buvę kauliniai arba juodmedžio.
Kaimelio bažnyčios vargonų dispozicija atspindi tipišką nedidelį barokinį instrumentą, kuriuo būtų galima griežti kamerinės barokinės muzikos repertuarą.
INSTRUMENTO DISPOZICIJA
Manulas (C-c”’) gis’ ~ 440 Hz
Principal 4′
Flet Major 8′
Minor 4′
Quinta 3′
Octav 2′
Jolla l’
Žvaigždiniai varpeliai1 / Cymbelstern
1 Varpeliai neišliko. Apie jų buvimą liudija vargonų prospekto centre išlikusi žvaigždė ir įjungimo traukės anga griežykloje.

Plačiau apie vargonus

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *