Krikštas

Krikšto apeigų aprašymas. Skiriamas tėvams, krikšto tėvams

Civilinės metrikacijos biure kūdikis būna tik įregistruojamas kaip naujas valstybės pilietis. Per krikštą kūdikis tampa didelės bendrijos – Katalikų Bažnyčios nariu.

• Krikštas pirmas, pagrindinis ir svarbiausias sakramentas
• Per krikštą kūdikis tampa kataliku – Dievo vaiku
• Priėmęs krikštą kūdikis įgyja teisę priimti ir kitus sakramentus
• Nepriėmus krikšto, negalioja joks kitas priimtas sakramentas

KRIKŠTAS – tai aktas, kuriuo įsijungiame į prisikėlusio Jėzaus gyvenimą. Būti pakrikštytam – tai vertinti gyvenimą taip kaip Jėzus. Būti laisvam kaip ir Jis. Jėzus Nikodemui

sakė: „Kas negims iš vandens ir dvasios, neįeis į Dievo karalystę”. Krikštyti kūdikį tai išpažinti tikėjimą. Pirmoji ir svarbiausia katalikų tėvų pareiga – pasirūpinti kūdikio krikštu. Jokiu būdu negalima jo atidėlioti. Jei tėvai, be tikrai rimtos priežasties, kūdikio krikštą atideda ilgiau kaip mėnesį – nusideda.

Dėl krikšto tėveliai turi kreiptis ne vėliau kaip vienas mėn. prieš krikštynas pas kunigą, susitarimui dėl dienos ir valandos. Vaikams nuo 7 metų amžiaus ir suaugusiems, norintiems priimti Krikšto Sakramentą, reikalingas specialus pasiruošimas. Advente ir gavėnioje nekrikštijama ir netuokiama.

Krikšto tėvai. Lietuvoje įprasta rinktis krikštatėvius iš giminių ar draugų, bet svarbiausia jie turi būti katalikai, aktyvūs Bažnyčios nariai, priėmę santuokos sakramentą. Pageidautina, kad krikštatėviai būtų sulaukę bent 16 metų. Krikšto tėvai turi būti  krikštyti Katalikų Bažnyčioje, priėmę Atgailos, Švn. Komunijos, Sutvirtinimo Sakramentą. Jei ruošiatės būti krikštatėviais, žinokite, kad krikšto metu vienas iš jūsų laikote kūdikį ant dešinės rankos, o kitas – drabužėlį ir žvakę. Krikštamotė paruošia kūdikiui baltą rūbelį.

Įrašymas. Bažnyčia nori savo ir jūsų labui, kad kūdikio krikštas būtų užregistruotas parapijos krikšto metrikų knygoje.

Mirties pavojuje esančio kūdikio krikštas (be kunigo ar diakono)

Jei kūdikis jau merdi, tai viską praleidus, pirmiausia reikia pilti ant jo galvos vandenį, tariant žodžius: „Aš tave krikštiju Vardan Dievo Tėvo ir Sūnaus ir Šventosios Dvasios”. Jei įmanoma, reikėtų krikštijant turėti vieną kitą liudytoją. Vanduo turi būti švarus, nors nebūtinai šventintas. Tačiau būtinai turi būti tik vanduo, o ne koks kitas skystis.

Prieš krikštą gimimo ir krikšto metrikos knygoje įrašoma:

1. Pakrikštytojo vardas ir pavardė
2. Kada ir kur gimė (kokiame mieste gimdytas)
3. Tėvo vardas ir pavardė
4. Motinos vardas ir mergautinė pavardė
5. Tėvų adresas
6. Kur tėvai tuokėsi (kur daryta civilinė metrikacija ir kur imtas šliūbas)
7. Kada, kur ir kas pakrikštijo
8. Krikšto tėvai (jų vardai ir pavardės)

Krikšto žvakę reikia išsaugoti iki Pirmosios Komunijos ir kiek įmanoma ilgiau. Krikšto pažymėjimą saugoti per visą gyvenimą. Jo reikės prieš Pirmąją Šv. Komuniją, prieš Santuoką ir kitais atvejais.