Santuoka

Pasirengimo santuokos sakramentui programa

Norintieji susituokti Katalikų Bažnyčioje turi prisistatyti savo parapijoje bent 5 mėnesiai iki numatytos datos ir dalyvauti pasirengimo šiam sakramentui programoje. Advente ir gavėnioje nekrikštijama ir netuokiama.

Būtina atmintinai žinoti

  • Pagrindines maldas, tikėjimo pagrindus
  • Gerai mokėti atlikti išpažintį
  • Žinoti kas yra Šv. Mišios. Žinoti Šv. Mišių dvi pagrindines dalis ir aukos liturgijos tris svarbiausius momentus
  • Žinoti kas yra sakramentai. Žinoti kokią malonę duoda kiekvienas priimtas sakramentas (ką žmogui suteikia)
  • Kokią malonę suteikia sutvirtinimo sakramentas. Kas jį teikia?
  • Žinoti Šv. Rožančiaus dalis ir paslaptis
  • Iki egzamino perskaityti katekizmą jaunavedžiams

Būtinai pristatyti šiuos dokumentus (kunigui reikalingos tik kopijos):

  1. Krikšto pažyma iš krikšto vietos klebono
  2. Laisvo stovio pažyma
  3. Leidimas tuoktis už parapijos ribų (iš gyvenamosios vietos klebono)
  4. Šeimos centre išklausytų kursų pažyma su lektorių parašais
  5. Paso kopija

Konkrečiai žinoti, kur ir kada priimta Pirmoji Šv. Komuniją ir Sutvirtinimo Sakramentas. Šeimos centre abiejų jaunųjų dalyvavimas būtinas. Paskaitas skaito: kunigas, psichologas ir ginekologas.

ŠAKIŲ ŠEIMOS CENTRAS

Bažnyčios g. 5 (parapijos namai)

Tel. 8 345 60018

JURBARKO ŠEIMOS CENTRAS

M. Valančiaus g. 1

Tel. 8 447 66394

Informacija apie santuokos sakramentą

 Iš knygelės „Katekizmas jaunavedžiams”, parašytos ses. Laimutės Rinkevičiūtės

Dora ir vieninga šeima – giminių, tautų ir valstybių klestėjimo pagrindas. Religinga ir darni šeima – gyvoji bažnyčios ląstelė. Šeimos kūrimas – labai svarbus ir atsakingas žmogaus gyvenimo žingsnis. Ruošiantis kurti šeimą, reikia:

  1. Gerai susipažinti su santuokos uždedamomis pareigomis;
  2. Išsiaiškinti, ar nėra kliūčių sudaryti santuoką su pasirinktu asmeniu;
  3. Norintieji tuoktis turi gerai pažinti vienas kitą;
  4. Pakartoti, pagilinti katalikų tikėjimo tiesas.

Santuokos apibrėžimas

Santuoka yra skirtingų lyčių asmenų – vyro ir moters, sudaryta visam gyvenimui sandrauga, kurios tikslas – siekti santuokinio gėrio bei gimdyti ir auklėti palikuonis.

Santuokinė sandrauga nuo bet kurių kitų sutarčių skiriasi tuo, kad:

  1. Ji sudaroma tik tarp vieno vyro ir vienos moters;
  2. Negali būti nutraukta šalims laisvai susitarus;
  3. Negali būti nutraukta jokios kitos institucijos, bet tik sustabdyta;
  4. Turi sakramentinį pobūdį.

Santuokinį ryšį tarp vyro ir moters palaimina pats Dievas. Šv. Rašto Pradžios knygoje skaitome, kad Dievas, sutvėręs pirmąją žmonių porą ir ją palaiminęs, tarė: „Būkite vaisingi ir dauginkitės, apgyvenkite žemę, užvaldykite ją…” (Pr. 1, 28). Ten pat sakoma: „Todėl vyras paliks tėvą ir motiną ir glausis prie žmonos ir du taps vienu kūnu” (Pr. 2, 24)

Taigi pagal Dievo mintį , santuoka yra viena ir nesuardoma, o pagrindinis jos tikslas – perduoti gyvybę.

Santuokos sakramentas

Santuokai būdingas vienumas ir nesuardomumas.

Vienumas. Santuoka sudaroma tarp vieno vyro ir vienos moters. Vienumą sulaužo daugpatystė ir daugvyrystė.

Nesuardomumas. Nesuardomumas reiškia pastovų santuokinį ryšį iki vieno santuokinio mirties. Tik mirus vienam iš sutuoktinių, galima sudaryti naują santuoką. Ši bažnyčios nuostata grindžiama šiais Kristaus žodžiais: „Ką Dievas sujungė, žmogus teneperskiria. Kas atleidžia savo žmoną ir vedą kitą, tas nusikalsta pirmajai svetimavimu. Ir jei moteris palieka savo vyrą ir išteka už kito, ji svetimauja” (Mk. 10, 9; 11-12).

Santuokos nesuardomumą Bažnyčia gina be jokių nuolaidų, nes:

  1. Gerai auklėti vaikus įmanoma tik tėvams gyvenant kartu;
  2. Tik pastovus santuokinis ryšys gali užtikrinti santuokinių pagalbą vienas kitam įvairiose dvasinio ir materialinio gyvenimo srityse;
  3. Pagal Dievo mintį nuo pačios pradžios žmonių santuoka turėjo būti nesuardoma.

Civilinė santuoka

Pagal Lietuvoje veikiančius įstatymus, kiekviena santuoka turi būti užregistruota valstybinėje įstaigoje. Tai civilinė santuoka. Tokiu būdu sudaryta santuoka nėra sakramentas. Krikščionys, sudarę tik civilinę santuoką, neturi teisės gyventi santuokinį gyvenimą. Kad galėtų naudotis sutuoktinių teisėmis, jie privalo priimti Santuokos sakramentą. Katalikai susituokę tik civiliškai ir gyvenantys  santuokinį gyvenimą, neturi teisės naudotis Atgailos sakramentu, jei nemano pataisyti savo gyvenimo, negali priimti Šv. Komunijos. Savo nuodėmių atleidimą gali gauti tik priėmę Santuokos sakramentą arba pažadėję nutraukti nuodėmingą gyvenimą.

Katalikai, gyvenantieji tik civilinėje santuokoje, negali būti Krikšto tėvais nebent tik Krikšto liudininkais. Jiems nedraudžiama lankyti bažnyčią, dalyvauti Šv. Mišių aukoje, melstis, daryti gerus darbus, esant mirties pavojui – šauktis kunigo. Jie privalo pakrikštyti savo vaikus ir juos religiškai auklėti.

Jei vienas iš sutuoktinių griežtai atsisako tuoktis bažnyčioje, kitas sutuoktinis gali prašyti kunigą tarpininkauti, kad vietos vyskupas leistų santuoką įteisinti be antros pusės sutikimo. Tam būtinos sąlygos: egzistuojanti civilinė santuoka, moralinis tikrumas, kad sutuoktinis neišsiskirs, nebuvimas kliūčių, kurios sakramentinę Santuoką darytų negaliojančia. Minėtu būdu įteisinus santuoką, to pageidavęs sutuoktinis gali naudotis Bažnyčios teikiamais sakramentais ir visais kitais religiniais patarnavimais.

Santuokos nutraukimas

Galiojanti katalikiška santuoka jokiu atveju negali būti nutraukta (nebent mirtimi) tai seka iš santuokos nesuardomumo savybės ir tiesos.

Civilinio teismo patvirtintos skyrybos teisėtai sudarytos katalikiškos santuokos nesuardo.

Išimtinais atvejais, esant labai svarbioms priežastims, bažnytinis teismas gali leisti sutuoktiniams gyventi atskirai (ne viename bute), tačiau nesudarant naujos santuokos su kitais asmenimis.

Ar būtina tuoktis?

Kiekvienas subrendęs žmogus turi teisę laisvai apsispręsti, kurti šeimą ar ne. Šv. Paulius sako: „kas veda – gerai daro, o kas neveda – geriau daro” (1 Kor. 7, 38).

Išimtinais atvejais santuoka gali būti skatinama ar net įsakoma, jei žmogus, dėl savo lytinio jautrumo, nepajėgia vienas dorai gyventi. Visais atvejais, nesukūrus šeimos, tiek vyrai, tiek moterys privalo gyventi dorai, skaisčiai, nepiktnaudžiauti lytiniu potraukiu.

Santuokos sudarymo kliūtys

1. Amžiaus trūkumas. Lietuvoje leistinas amžius santuokai 18 metų. Jei nori tuoktis jaunesni, jie turi gauti teisėjo leidimą, tėvų sutikimą ir bažnytinės vyresnybės dispensą. Lietuvoje santuokos sakramentą galima teikti tik nuo 17 metų amžiaus.

2. Lytinis nepajėgumas. Tai fizinis ir psichinis nepajėgumas atlikti lytinį aktą (impotentas). Ši kliūtis nedispensuojama. Jei paaiškėja, kad lytinis nepajėgumas buvo prieš santuokos sudarymą, sudaryta santuoka yra negaliojanti. Jei lytinis nepajėgumas atsiranda vėliau, santuoką sudarius – ji yra galiojanti. Paprastas nevaisingumas (esant vyresniame amžiuje) nėra kliūtis santuokai.

3. Santuokinis ryšys. Jokiu būdu negalima tuoktis su vedusiu (ar ištekėjusia), priėmusiu Santuokos sakramentą, jei jo (jos) sutuoktinis tebėra gyvas. Ši kliūtis nedispensuojama.

4. Skirtingas kultas. Tuokiantis krikštytam asmeniui su nekrikštytu, reikalinga bažnytinės vyresnybės dispensija. Sudarant mišrią santuoką (tuokiasi katalikas su nekatalike), reikalingas bažnytinės vyresnybės leidimas.

5. Kraujo giminystė. Neleidžiama tuoktis tiesioginės eilės giminėms: tėvui su dukra  ar anūke; motinai su sūnum ar anūku.

6. Svainystė. Draudžiama tuoktis vyrui su mirusios žmonos artimais giminėmis (jos motina ar dukterimi), o žmonai su artimais vyro giminėmis (jo tėvu ar sūnumi). Kai kuriais atvejais gali būti duota dispensija.

7. Įstatyminė giminystė. Negali tuoktis tėvai su savo įvaikiais, įbroliai su įseserėmis. Šios kliūties pagrindas – padorumas, nes tarp įtėvių ir įvaikių atsiranda toks šeimyninis ryšys, koks tarp tėvų ir vaikų. Ši kliūtis gali būti dispensuojama.

8. Aukštieji šventimai. Neturi teisės tuoktis katalikų dvasininkai: diakonai, kunigai, vyskupai, negavę Šventojo Sosto dispensos.

9. Vienuoliniai įžadai. Neturi teisės tuoktis vienuolis ar vienuolė, padarę amžinuosius skaistybės įžadus. Išimtinais atvejais gali būti duodama dispensija.

10. Pagrobimas. Santuoka su tuo tikslu pagrobta moterimi bus negaliojanti. Kliūties pagrindas – asmens laisvos valios varžymas. Kliūtis išnyksta, jei pagrobtoji, būdama laisva ir saugi, pareiškia sutikimą tekėti už savo pagrobėjo.

11. Nusikaltimo kliūtis. Jei kas, norėdamas susituokti su kitu asmeniu, nužudytų jo arba savo sutuoktinį, ar kokiu nors būdu prie to nužudymo prisidėtų, jo nauja santuoka būtų negaliojanti. Šią kliūtį gali dispensuoti tik Apaštalų Sostas.

12. Viešo padorumo kliūtis. Orumas ir viešas padorumas reikalauja, kad gyvenantys santuokinį gyvenimą netikroje santuokoje (susidėję) nesusirištų santuokiniais ryšiais su kitos šalies artimaisiais, pvz.: vyras negali vesti savo sugyventinės dukters. Ši kliūtis gali būti dispensuojama, jei nėra pagrįsto įtarimo, kad santuoka bus sudaroma su savo vaiku.

Reikalingas vietos vyskupo leidimas, kad galėtų būti sutuokti:

  1. Žmonės neturintys pastovios ar bent laikinos gyvenamosios vietos
  2. Negalintys susituokti civiliškai
  3. Žmonės, iš kurių bent vienas turi pareigą mokėti elementus vaikams iš ankstyvesnės civilinės santuokos ar sugyventiems susidėjus
  4. Su aiškiai nuo tikėjimo atsimetusiu žmogumi
  5. Su žmogumi, užsitraukusiu bažnytinę bausmę
  6. Su nepilnamečiu, apie santuoką nežinant ar pagrįstai nesutinkant jo (arba jos) tėvams.

Santuoka gali būti negaliojanti ir tuo atveju, jei ji sudaryta be dviejų liudininkų ar kunigas neturėjo teisės sutuokti.

Jungtuvinė išpažintis

Prieš jungtuves būtina atlikti išpažintį ir gauti nuodėmių atleidimą. Tada santuokos sakramentas atneš Dievo palaimą. Būtina bent apytikriai nurodyti sunkių nuodėmių skaičių, nurodyti sunkinančias aplinkybes. Išpažintį atliekant reikia pasakyti: einu jungtuvinės išpažinties. Nenuslėpti jokios nuodėmės, nors ir labai sunku ją pasakyti. Dažniausiai per išpažintį vengiama pasakyti, kad prieš jungtuves su sužadėtiniu ar kitais asmenimis buvo intymiai santykiauta, nusikalstant VI Dievo įsakymui.

Santuokos sudarymas

Santuoka, pirmiausia yra juridinis aktas, sudaromas tarp teisiškai veiksnių vyro ir moters, kurie susitaria gyventi bendrą gyvenimą. Siekdami pačios prigimties nustatytų tikslų: santuokinio gėrio ir  vaikų gimdymo bei auklėjimo. Katalikams šis aktas yra galiojantis tik tuo atveju, jei jis yra sudarytas Katalikų Bažnyčios nustatytu būdu. Kaip ir kiekvienoje kitoje sutartyje, sudarant santuoką, svarbiausia yra abiejų šalių laisvai ir sąmoningai pareikštas sutikimas tuoktis.

Jungtuvių dieną, išvykstant į bažnyčią, dera prašyti, kad tėvai jaunavedžius palaimintų. Laimina peržegnojant.

Jungtuvėse būtina, kad būtų bent du liudininkai, kurie kartu su jaunavedžiais ir kunigu pasirašo santuokos dokumentą.

Santuokos esmė – santuokinė priesaika, kuria sutuoktiniai vienas kitam save neatšaukiamai atiduoda bendram santuokiniam gyvenimui.

Priesaikos tekstas: „Aš (sakomas savo vardas) imu tave (sakomas būsimo sutuoktinio vardas) savo žmona ir prisiekiu visada būti tau ištikimas: kai laimė lydės ar vargas suspaus, kai sveikata tvers ar ligos suims,- visą gyvenimą tave mylėsiu ir gerbsiu. Tepadeda man Dievas.”

Apeigų metu jaunieji ir jų palydovai privalo būti susikaupę, blaivūs, padoriai apsirengę.

Jei santuoka sudaroma esant rimtoms priežastims advente ar gavėnioje – nekeliama triukšmingų vestuvių, bet apsiribojama religine iškilme. Sveikintinas paprotys vestuves švęsti be alkoholio gėrimo.

Sutuoktinių pareigos

VAIKŲ GIMDYMAS. Pagrindinis santuokos tikslas – gyvybės perdavimas, todėl sutuoktiniai neturi teisės užkirsti kelią naujai gyvybei, nutraukdami intymius santykius vartodami kontraceptines priemones, kliudančias gyvybei prasidėti, nužudyti vaisių. Visi šie dalykai yra priešingi prigimčiai ir todėl nusikalstami. Motiną, tėvas ir visi skatinusieji ar padėjusieji nužudyti negimusią gyvybę (daryti abortą), sunkiai nusikalsta, nes šie veiksmai yra ne kas kita, kaip nekalto, negalinčio gintis žmogaus nužudymas. Vaisius laikomas žmogumi nuo pat prasidėjimo momento. Bažnyčia visus, darančius abortus ar prie jų prisidedančius, baudžia ekskomunika (neleidžia naudotis Bažnyčios teikiamais dvasiniais patarnavimais). Šią bausmę panaikinti gali tik vyskupas ar jo įgaliotas kunigas.

Reguliuoti gimstamumą galima tik natūraliu būdu: tai yra vyrui ir žmonai susitarus tam tikrais laikotarpiais, kada didžiausia tikimybė pastoti, atsisakyti intymių santykių. Tam reikia gerai žinoti moters menstruacijų ciklą. Jaunos šeimos turėtų būti gerai susipažinusios su natūraliu šeimos planavimu – Bilingso metodu (E. Bilings „Bilingso metodas” Kaunas 1992 m. ir A. Cappela „Gyvybės kelias”, Kaunas 1992 m. ).

VAIKŲ AUKLĖJIMAS. Pirmiausia ir svarbiausia, katalikų tėvų pareiga – pasirūpinti kūdikio Krikštu. Negalima jo atidėlioti. Kūdikiui augant, tėvai turi rūpintis jo natūraliu ir religiniu auklėjimu, reikia:

  1. Mokyti vaikus melstis
  2. Laiku vaikus paruošti pirmai išpažinčiai ir Šv. Komunijai, Sutvirtinimo sakramentui
  3. Praktikuoti kasdienę, bendrą šeimos maldą
  4. Sekmadieniais ir šventadieniais kartu su vaikais dalyvauti Šv. Mišių aukoje
  5. Laikytis religinių bei tautinių tradicijų
  6. Kalbantis su vaikais, supažindinti juos su tikėjimo tiesomis
  7. Skatinti vaikus aktyviais dalyvauti tikybos pamokose ir parapijos gyvenime

 

Kaimelio parapijos klebonas Zenonas Stepanauskas

Tel. 8 345 62212

Mob. tel. 8 687 84371

Parašykite komentarą