Kaimelio kaimas jungiasi su Kidulių dvaru ir Šiaudinės kaimu. Jis išsidėstęs kairiajame Nemuno krante, netoli Jurbarko tilto. Gyvenvietė yra 15 km į vakarus nuo Gelgaudiškio ir 31 km į Šiaurės vakarus nuo Šakių. Pirmoji koplyčia Kidulių dvare minima 1636 metais. Vėliau ji, atrodo, buvo atitekusi protestantams, nes XVII a. pabaigoje Žemaičių vysk. Jonas Jeronimas Krispinas Kiršenšteinas iš jos iškėlė ten palaidotų nekatalikų Kidulių dvarininkų palaikus. Tradiciškai laikyta, kad šis vyskupas, drauge ir Kidulių dvaro savininkas, konsekravęs Kidulių koplyčią 1685 m. rugsėjo 29 d. (Šv. Mykolo dieną), tačiau tuo metu J. J. Krispinas Kiršenšteinas vyskupo šventimų dar neturėjo. Vadinasi, arba koplyčią konsekravo ne jis, arba klaidinga konsekracijos data (1694 m. koplyčia jau minima kaip konsekruota).
Kidulių koplyčia iš pradžių veikė kaip Jurbarko parapijos filija: 1703 m. ją aptarnavo kas trečią sekmadieni iš Jurbarko atvykstantis kunigas, pamaldos joje pagyvėdavo reziduojant vyskupui arba patvinus Nemunui. 1758 m. Žemaičių vysk. Antanas Dominykas Tiškevičius išlaisvino Kidulių koplyčią nuo priklausomybės bet kokiai parapinei bažnyčiai ir nustatė jai priklausančią teritoriją – keturiolika Jurbarko ir Skirsnemunės parapijų kaimų kairiajame Nemuno krante. Galima sakyti – kad būtent tada Kidulių koplyčia tapo bažnyčia – savarankiška teritorine filija. Tai liudija 1758 m. rugsėjo viduryje pradėtos rašyti krikšto (nuo 1760 m. – ir santuokos) metrikų knygos. Atrodo, kad vysk. A. D. Tiškevičiui mirus padėtis pasikeitė. 1763 m. Kidulių bažnyčią perėmęs kamendorius Jonas Juškevičius vyskupo ordinaro (Jono Dominyko Lopacinskio?) liepimu bažnyčios administravimą vėl perdavė Jurbarko kleb. Ignotui Koncevičiui, o 1774 m. Žemaičių vyskupijos bažnyčių sąraše Kidulių bažnyčia paminėta kaip Jurbarko parapijoje esanti viešoji koplyčia. Jai priklausančių tikinčiųjų skaičius nenurodytas. Kaip matyti iš Kidulių dvaro savininkės Teresės Karpytės-Potockienės 1790 m. dokumento, dvaras ir toliau išlaikė savo reikmėms tarnaujančius nuolatinius kapelionus. 1804 m. Kidulių bažnyčia laikyta parapine, išvardyti 23 jai priklausantys kaimai su 1945 gyventojais. Išsiaiškinus, kad bažnyčia formaliai neturi parapinės bažnyčios statuso, tarp 1808 ir 1815 m. ji kaip filija buvo prijungta prie Plokščių bažnyčios, nors ją ir toliau aptarnavo atskiri kamendoriai, kariais talkinami vikaro ar rezidento. Kidulių bažnyčia kaip filijinė 1818 m. įrašyta Augustavo vyskupijos steigimo bulėje. XIX a. viduryje tvirtinta, kad Kaimelio bažnyčia virto filija jos kamendoriui Pranciškui Norvilai tapus Plokščių klebonu, bet pasilikus Kidulių bažnyčią. Toks aiškinimas įtikinamas, nes iki tol Kidulių bažnyčia jokių teisinių ryšių su Plokščių parapine bažnyčia neturėjo ir netgi su ja nesiribojo (abi bažnyčias vieną nuo kitos skyrė Gelgaudiškio parapija). Ypatingos reikšmės Kidulių koplyčia / bažnyčia buvo įgijusi, kai šalia esantį dvarą valdė du Žemaičių vyskupai – J. J. Krispinas Kiršenšteinas (vyskupavo 1695-1708 m.) ir A. D. Tiškevičius (1740-1762 m.), kurie Kiduliuose dažnai lankydavosi: 1703 m. Šv. Mykolo dieną šioje koplyčioje vysk. J. J. Krispinas Kiršenšteinas suteikė Sutvirtinimo sakramentą 424 asmenims. Istoriografijoje pasikartojantys tvirtinimai, jog Kidulių ar Kaimelio bažnyčioje buvęs palaidotas čionykščio dvaro savininkas Žemaičių vysk. Juozapatas Mykolas Karpis (1736-1739 m.), laikytini nesusipratimu.
I have been searching for my parents birth place and living in your area. My father was August Klein and his father was Leopold Klein. They were in that area during the time it was protestant. My grandfather had a tannery in the area and I was wondering if you had anything in your records so that I can complete my family tree. Your area had a rich history which I am only now getting to understand.
Harry