Monstrancija

Monstrancija sukomponuota pagal XVIII a. barokinius dirbinius, tačiau jos dekoras eklektiškas, vyrauja modifikuotos vėlyvojo baroku formos, papildytos ir kitokios stilistikos elementais. Pėda ovali, be ornamentinių puošmenų, profiliuota pakopomis. Aukšta kojelė sumontuota iš kelių skirtingų aptakaus silueto elementų. Apatinis, vazos pavidalo, dekoruotas stilizuotais reljefiniais lapeliais. Ties kojelės centru į šonus atsišakoja liaunos gotikinio silueto akanto šakelės, ant jų pritvirtintos mažutės Švč. Mergelės Marijos ir Šv. Juozapo statulėlės. Glorija sudaro trys vainikai. Tiesių ir vingiuotų spindulių vainiko viršūnėje pritvirtintas aukštas kryželis su spalvoto stiklo akutėmis. Averse rezervakulį supa vynuogienojų ir kviečių varpų vainikas, reverse – reljefinė debesų juosta. Rezervakulio rėmelis taip pat nusagstytas stiklo akutėmis. Monstrancijos pėdos atlankė, reverso pusėje, yra dirbtuvės įkaląs „KLIMOWICZ.” stačiakampiame laukelyje. Greta sujungti prabos ženklai: Varšuvos prabuotojo Juzefo (Osipo) Sosnkovskio inicialai kirilica „O. C”, po jais data „1894”, sidabro praba „84”. Ant kojelės, ties įvore, yra keli nudilę ženklai, tarp jų mažasis stačiakampis tos pačios dirbtuvės įkaląs su inicialais „KK”. Ant pėdos atlanko kaligrafiniu šriftu išgraviruotas dovanojimo įrašas: „auka Marijonos Žemaitaitienes iš Kregždančių. 1894 m.” Ši monstrancija 1894 m. pakeitė vienintelę Kaimelio bažnyčioje buvusią XVIII a. pab. (prieš 1790 m.) brolijos lėšomis įgytąją sidabrinę  monstranciją. K Klimovičiaus dirbtuvėje pagamintų liturginių indų neretai pasitaiko Lietuvos bažnyčiose. Aptartoji monstrancija yra savitesnės kompozicijos, nors jos dekoras atspindi ir bendras laikmečio auksakalystės tendencijas.

Parašykite komentarą